Rasos Pakalkienės straipsnis, spausdintas Lietuvos Žiniose 2012.08.03
Lietuvos kultūros atašė Rusijoje kompozitorius F.Latėnas dirba nuo šių metų sausio mėnesio. Nuo tada, kai aktorius Juozas Budraitis paliko šias pareigas, daugiau kaip metus jos buvo laisvos. Todėl į Maskvą nuvykęs F.Latėnas turėjo vėl užkurti lietuviškos kultūros ugnį. Tačiau ir būdamas toli nuo gimtinės jis atidžiai seka, kas vyksta Lietuvoje, ir svarsto, kuo galėtų būti naudingas kraštui.
Adaptuotis nėra lengva
Maskva F.Latėnui nėra nepažįstamas miestas. Jis ne kartą viešėjo Rusijos sostinėje dėl kūrybinių reikalų, kai būdavo kviečiamas kurti muzikos įvairių teatrų spektakliams. Šįkart jis važiavo dirbti kaip kultūros atašė. Ar sunku buvo adaptuotis Rusijos didmiestyje, kuriame reikėjo įsikurti ir kasdien eiti į tarnybą, kiek laiko tam prireikė? „Vienas dalykas, kai vyksti dėl kūrybos reikalų - kad ir trims savaitėms. Tada negalvoji apie adaptaciją, tiesiog būni, dalyvauji repeticijose. Esi laisvas menininkas, - pasakojo kompozitorius. - Kas kita, kai į Maskvą atvyksti dirbti. Nemanyčiau, kad jau baigiau adaptuotis. Matyt, kiekvienas žmogus kitoje šalyje jaučiasi ir pripranta skirtingai.“
Pasak F.Latėno, viso savo gyvenimo būdo negali perkelti iš gimtų vietų į užsienį. Jis yra girdėjęs, kad psichologiškai svetimame krašte galutinai adaptuojamasi maždaug per penkerius metus. Pašnekovas patikino, kad net jeigu užsienyje sąlygos gyventi ir dirbti geresnės negu gimtinėje, namų trauka išlieka ir nostalgijos jausmas nepraeina. Bent F.Latėnas tai patiria.
Paremia lietuvių verslininkai
Suprantama, kad darbai įtraukia į verpetą. Kadangi daugiau kaip metus kultūros atašė Rusijoje pareigų niekas nėjo, F.Latėnui teko vėl viską įsukti. „Įėjau į ilgą laiką buvusį tuščią kabinetą“, - pirmą darbo dieną prisiminė pašnekovas. Dar būdamas Lietuvoje, jis bendravo su buvusiu ilgamečiu Lietuvos kultūros atašė J.Budraičiu. Vėliau jiedu buvo susitikę ir Rusijoje. Pasak F.Latėno, J.Budraitis papasakojo apie savo 14 metų veiklą Rusijoje, o tai - didelė patirtis. Per tokį laikotarpį buvo užmegzti ar sutvirtinti ryšiai, keitėsi kultūros atašė programos finansavimas. „Iš pradžių buvo sunku ir pinigų nedaug, - tvirtino F.Latėnas. - Juozas Rusijoje - autoritetas ir turėjo pažinčių, todėl jam buvo lengviau rasti rėmėjų kultūros programoms parengti.“
Anot pašnekovo, kadangi vis dar yra krizė, pinigų kultūros sklaidai iš Lietuvos gaunama nedaug. „Padeda tai, kad Rusijoje nesu visai nežinomas, - kukliai kalbėjo lietuvių kompozitorius, kurio muzika skamba šios šalies teatrų spektakliuose. - Pažįstu daug teatralų. Nuolat dirbu su režisieriumi Rimu Tuminu. Taip pat bendradarbiavau su režisieriaus Olego Tabakovo, Konstantino Raikino ir kitais Rusijos teatrais. Šioje šalyje apskritai yra daug žmonių, kurie domisi Lietuvos kultūra.“ Prie Jurgio Baltrušaičio namų yra lietuvių verslininkus vienijantis klubas. F.Latėnas sakė, kad paramos gauna ir iš Lietuvos verslo įmonių, turinčių savo biurus šioje kaimynų valstybėje, ir iš pavienių verslininkų.
Vis dėlto savo pastangomis ir su neabejingųjų Lietuvos kultūrai pagalba per neilgą laiką F.Latėnui pavyko nemažai nuveikti. Rengiami mūsų krašto menininkų pasirodymai ir pristatymai Rusijoje. Buvo prisidėta prie Lietuvos filosofo ir kultūros istoriko Levo Karsavino atminimui skirto vakaro. J.Baltrušaičio namuose buvo pristatyta Georgijaus Jefremovo išversta ir sudaryta išsami Lietuvių poezijos rinktinė, taip pat ir kelios knygos apie Vilnių. Buvo organizuota parodų arba prisidėta prie kitose Maskvos kultūrinėse erdvėse pristatomų lietuvių menininkų ekspozicijų. Buvo rengiami kino vakarai. Numatyti darbai vasaros pabaigoje ir rudenį, kiti - dar planuojami. Klausiamas, kodėl nusprendė važiuoti į Rusijos sostinę ir imtis tokio nelengvo darbo, F.Latėnas sakė: „Naujas iššūkis. Kitokia sritis.“ Kompozitorius žino, kad užsienyje pristatyti savo krašto meninį projektą, kuriam sukurti įdedama daug jėgų, yra labai brangu, todėl reikia valstybės paramos. O kultūros sklaida po pasaulį yra nepaprastai svarbus dalykas.
Kava su režisieriumi R.Tuminu
Mūsų krašto kultūros atašė Rusijoje šypsojosi pasakodamas, kad J.Baltrušaičio namuose turi erdvų kabinetą. „Ateini nuo ryto ir visą laiką iki vakaro būni vienas, - darbo Maskvoje ypatumus aiškino F.Latėnas. - Atėję svečiai stebisi, kaip mano kabinete tylu.“ Apie reikalus jis galvoja ir pasibaigus darbo valandoms. „Administracinis darbas man nėra naujiena“, - priminė anksčiau Lietuvoje kultūros viceministru ir Vyriausybės ministro pirmininko patarėju dirbęs F.Latėnas.
Maskvoje kompozitorius rado savitą atsipalaidavimo būdą - važinėti metro. „Tai lengviau daryti šeštadienį ir sekmadienį, kai ten būna mažai žmonių, - pasakojo pašnekovas. - Man labai smagu sėsti į metro, nuvažiuoti į vieną galą, grįžti atgal... Ten, apačioje, pamatai įdomių žmonių. Tiksliau - įvairiuose renginiuose ir priėmimuose sutinki vadinamąjį elitą, atrodantį lyg ne iš šios žemės, o metro - tikrus Rusijoje gyvenančius žmones. Pamatai jų bėdas, nelaimes, kančią, skausmą... Būtent ten yra Rusija be makiažo.“
F.Latėnas teigė, kad pats nemėgsta vaikščioti į priėmimus. Eina tada, kai tai yra kultūros atašė darbo dalis. Vakarais jam patinka užeiti į Maskvos valstybinį akademinį Jevgenijaus Vachtangovo teatrą, kurio meno vadovas yra lietuvių režisierius R.Tuminas. „Mudu su Rimu geriame kavą, šnekamės, planuojame ateities darbus, - pasakojo F.Latėnas. - Pasvarstome, kad viso likusio gyvenimo nepraleisime Rusijoje.“ Kartkartėmis kultūros atašė apsilanko ir kituose Maskvos teatruose, pažiūri jį dominančių spektaklių. Abiem su R.Tuminu rūpi, kuriuos jaunus ir talentingus Rusijos režisierius galima būtų pakviesti į Lietuvą. Pasak kompozitoriaus, Maskvoje atsidėti muzikos kūrybai reikia daug pastangų. Čia negali tiesiog nueiti į studiją, kaip darydavo Vilniuje, ir užsidaręs susikaupti. „Tai, ką anksčiau pakeldavai viena ranka, dabar reikia su pastangomis kelti abiem“, - vaizdingai paaiškino F.Latėnas.
Lietuva iš toli
Kompozitorius teigė, kad, jam gyvenant Maskvoje, ryškus vienatvės jausmas. Su Lietuvoje esančiais šeimos nariais ir artimaisiais jis dažniausiai bendrauja per skaipą. Anot F.Latėno, Rusijos sostinėje jis jaučiasi tarsi patrauktas nuo savos ir artimos aplinkos. Žinių apie tai, kas vyksta gimtinėje, semiasi iš interneto. Kokia Lietuva atrodo žvelgiant iš toliau - kitos šalies sostinės? „Brangus ir mielas kraštas. Nepaprastai gražus - pradedant mano vaikystės Zarasais su ežerais ir ežerėliais, baigiant pajūriu su pušynais, - sakė kultūros atašė. - Taip atrodo, kol pradedi skaityti žinias per internetą. Tada nesupranti, kodėl vieni su kitais pykstasi, - ypač politiniuose sluoksniuose. Taigi galima rasti sutarimą „vardan tos Lietuvos“. Visi deklaruoja, kad ją myli, bet kažkodėl negali susivienyti ir priimti bendrų sprendimų.“ Bene labiausiai F.Latėną liūdina, kad visi kalba apie emigraciją, bet nieko nedaro, kad ji mažėtų. „Jaunų žmonių važiavimas iš Lietuvos yra it peilis“, - tvirtino kultūros atašė. Visi diskutuoja apie krizę, bet to, kas galėtų bent palengvinti paprastų žmonių gyvenimą, nedaroma. „Vyksta daug nepaaiškinamų dalykų, - liūdnai stebėjosi kultūros atašė. -Tarkime, žemės ūkis... Europos Sąjungos išmokos, kad žmonės nedirbtų žemės, juos demoralizuoja.“
Jis mano, jog politikai turėtų nu galėti savo ambicijas ir susivienyti, kad padėtų kraštui. F.Latėnas priminė: tauta sugeba susitelkti, ir ne kartą tai darė, kai iškildavo rimtų grėsmių. Panašiai turėtų elgtis ir esantieji valdžioje. „Jie turėtų vienytis ieškodami bendrų sprendimų, kad Lietuvos žmonėms būtų šviesiau ir perspektyviau gyventi, kad lietuviai uždirbtų bent saugiam pragyvenimui, - įsitikinęs pašnekovas. - Tada šalis atsigautų.“
Svertai keisti realybę
„Pasilieku galimybę grįžti į Lietuvą“, - sakė F.Latėnas, neabejingas krašto kultūros, visuomenės ir politikos reikalams. Jam rūpi kultūra, švietimas, gimtoji kalba. Kompozitoriaus įsitikinimu, tai turėtų būti prioritetinės sritys.
F.Latėno nuomone, kad ir kokia būtų sudėtinga realybė, politikai turi visus svertus ją keisti. Jis taip pat mano galįs prisidėti, kad Lietuvoje atsirastų daugiau vilties. Todėl norėtų darbuotis savame krašte. „Galėčiau toliau dirbti Rusijoje, rūpintis lietuviškos kultūros sklaida, organizuoti koncertus, parodas... Lyg ir atlieki savo pareigas. Tačiau kai žinai, kad tavo kolegoms kultūrininkams Lietuvoje tikrai sudėtinga, norisi tokią padėtį keisti“, - tvirtino kompozitorius. Jo nuomone, priimami teisiniai aktai turėtų bent netrukdyti menininkams kurti. Grįžęs į Lietuvą, F.Latėnas ketina rūpintis tokiais dalykais. „Norisi būti Lietuvoje ir, kiek leidžia jėgos bei kūrybiškumas, čia panaudoti savo galimybes“, - tvirtino kompozitorius. Jis mano, kad patirtis, įgyta Rusijoje dirbant kultūros atašė, savame krašte bus naudinga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą