Aldona Jeleniauskienė. Visoms partijoms rūpi kultūra. Ar tikrai?

Neabejingas kultūrai  pilietis,  prieš rinkimus į LR Seimą pasklaidęs politinių partijų programas, apsidžiaugs. Visose programose solidžią dalį  užima   kultūros politikos įgyvendinimo priemonės. Šiuose rimtuose dokumentuose (o kaipgi kitaip juos pavadinsi, juk reiks vykdyti!) rasime įsipareigojimų remti, finansuoti, saugoti, didinti kultūrininkų atlyginimus... Tačiau rinkimai ateina ir praeina, įsipareigojimai dažnai lieka  tik pažadais. Pasiteisinimų  kultūrininkams daug: finansinė krizė, ne ši koalicija kalta, nesusitarta dėl prioritetų ir t.t. O gal šį kartą bus kitaip? Gal šie rinkimai atneš tą ilgai lauktąjį, tikrąjį, ne popierinį  dėmesį kultūrai? Rugsėjo 28 d. kultūros benduomenės atstovai, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pakviesti,  rinkosi  į Lietuvos Respublikos Seimą, tikėdamiesi susitikti su Lietuvos politinių partijų atstovais bei aptarti jiems svarbius klausimus.

Jiems nebereikia

Tvarkos ir teisingumo partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Judėjimo TAIP atstovai nesurado laiko susitikti su Lietuvos kultūros bendruomenės atstovais.

Į susitikimą atvyko tik trijų partijų atstovai: Lietuvos socialdemokratams atstovaujantis kompozitorius, Lietuvos Amabasados kultūros atašė Rusijos Federacijoje Faustas Latėnas, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, LR Seimo  Švietimo, mokslo ir kultūros  komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo nario Vydo Gedvilo padėjėja, Darbo partijai atstovaujanti Irena Ramelytė.

„Vykome į Vilnių iš visų regionų tikėdamiesi, kad čia, sostinėje, politikams bus patogiau su mumis sustikti. Atstovaujame didelėms kultūrininkų bendruomenėms. Konstitucijos  salėje susirinko Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai, visuomeninių bibliotekininkų organizacijų, Lietuvos kultūros centrų, Lietuvos muziejų asociacijos atstovai, didžiųjų Lietuvos bibliotekų, muziejų, galerijų vadovai. Tačiau su mumis atėjo susitikti tik trijų partijų atstovai. Kitoms – mūsų nebereikia. Bėdos bendros, tačiau ir vėl eilinį kartą apie jas pasakojame  vieni kitiems. Kas atsitiko mūsų valstybei, kad ji nieko negali padaryti dėl savo kultūros?“ –neslėpė nusivylimo Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.

Romo Matulio mintį pratęsė  Lietuvos dailės galerijos vadovas Vytautas Balčiūnas. Ar ne laikas likimo broliams jungtis į didelį koncorciumą? „Jeigu mūsų negirdi pavieniui, turime priversti išgirsti. Turime jungtis į rimtą jėgą, visas asociacijas, draugijas, bendrijas  sujungti į didelį koncorciumą, kuris atstovautų visai  Lietuvos kultūros bendruomenei, derėtųsi dėl mūsų keliamų tikslų. Galvokime apie tai“,– kvietė  Vytautas Balčiūnas.

Pasak Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovės Danguolės Abazoriuvienės, ji atsotogų metu  atvyko iš Pasvalio, tikėdamasi išvysti visų  parlamentinių partijų atstovus. Negi partijos nesupranta, kad bibliotekos turi platų tinklą,  yra lankomos daugelio žmonių, jungia ištisas bendruomenes, kad jos gali būti partnerėmis paskleidžiant  politikų nuomones ir perduoti jas  į atokiausius kaimus?

„Bibliotekos pažangai“ projektas  pakeitė bibliotekas. Apmokyta 600 bibliotekininkų lektorių, galinčių mokyti bendruomenę.Tačiau bibliotekoms nesuteiktas neformalaus ugdymo įstaigos statusas. Kultūros ir švietimo sritys veikia atskirai. Ateinantiems į valdžią politikams teigiame, kad atėjo laikas bibliotekas pripažinti neformalaus ugdymo institucijomis. Senai tai turėjo būti padaryta. Ar išgirs kas mus?“– akcentavo Utenos A.ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė.

Tiems,  kuriems dar reikia

Lietuvos socialdemokratams atstovaujantis kompozitorius, Lietuvos amabasados kultūros atašė Rusijos Federacijoje Faustas Latėnas pristatydamas Lietuvos socialdemokratų partijos kultūros programą teigė, kad ją kūrė ne politikai, o kultūros žmonės, bendraminčiai, gerai žinantys kultūros lauką ir jo problemas. „Mūsų partijos programos kultūros dalį kūrė įvairių politinių pažiūrų ir įvairiems kultūros sektoriams atstovaujantys žmonės. Mums buvo svarbu, kad programą kurtų profesionalai kultūrininkai, gerai išmanantys kultūros politiką“, – kalbėjo Faustas Latėnas.

Faustas Latėnas pabrėžė, kad  ateinančių į valdžią politikų laukia rimti darbai ir iššūkiai. Kultūros lauke lengva nebus. Į Kultūros ministeriją turi susigrįžti kolegialumas ir bendradarbiavimas, jai turi rūpėti kiekvieno paprasto kultūrininko nuomonė. Turi atgimti Kultūros savivaldos kolegijos veikla. Įkurtos Kultūros tarybos laukia rimti darbai. Be Kultūros tarybos įstatyme priimtų  pozityvių dalykų, yra ir nerimą ir abejonių keliančių: ekspertų delegavimo klausimas nėra aptartas, kultūros bendruomenėje nevienareikšmiškai sutiktas. Ar nevertės minėto įstatymo vykdymą atidėti kokiems metams, nes jo vykdymui  reikalinga priimti daug  poįstatyminių aktų?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, LR Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys akcentavo partijos programines rinkimų nuostatas kultūros srityje: kultūros ir švietimo sistemų vienijimą, kultūros infrastruktūros plėtrą, kultūros darbuotojų socialinės padėties problemas. Tai esminiai ateities darbai.

Darbo partijos atstovė Irena Ramelytė pabrėžė, kad  partijos programoje kultūrai skiriama derama vieta. Darbo partija kultūrą ir švietimą deklaruoja kaip prioritetines sritis. Deramas kultūros finansavimas, kultūros darbuotojų atlyginimai, kūrėjų intelektinė apsauga – pagrindiniai Darbo partijos siekiai.

Tiems, kuriems dar rūpi kultūra, buvo išsakytos problemos: apie skurdžius kultūros darbuotojų atlyginimus, nemokamas atostogas, skolon gyvenančias įstaigas.

Diskusija baigėsi. Ar atneš ji naudos, parodys gyvenimas. Viktorija Daujotytė yra sakiusi, kad kova dėl kultūros yra kova dėl sąmonės. Tai ilgas kelias, kurį nueina ne visi.

 Diskusijos vedėjas, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys padėkojo susirinkusiems už aktyvumą ir išsakytas mintis, o LR Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui  – už pagalbą organizuojant  susitikimą.